- grutis
- grùtis sm. ppr. pl. (2) žr. grutė: Sudėk arklius į gručiùs Als. Į grùtį vis atsargiau, ir vokyčiai neliuob lįs Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
grutis
Look at other dictionaries:
dvigrutis — 1 dvigrùtis sm. (2), dvìgrutis (1) Š pora (apie arklius): Supančiok ašvienius į dvigručiùs, t. y. dvilypus J. Dvigrùčiais arkliai supančioti J. Dvìgručiu važiuoti BŽ348 … Dictionary of the Lithuanian Language
gručinis — gručìnis, ė adj. (2) → grutis: Gručìnis pantis (kuriuo arkliai į grutę supančiojami, sugručiuojami) Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
trigrutis — trìgrutis, ė adj. (1) trigubas. trìgručiai adv.: Trigručiai sėk, t. y. užeidamos, kad ir vėjuota Skdv … Dictionary of the Lithuanian Language
